Dideli ir maži “netyčia“

Ar pastebite tuos didelius ir mažus “netyčia“ savo gyvenime?
Kartais tam reikia išlavinti uoslę, prasitrinti akis, nes likimas vaikšto ratais aplink ir vis baksnoja, o mes vis dangstomės tradiciniu – “netyčia“ 🙂
Pernai liepą visam mėnesiui buvau iškritus iš aktyvaus gyvenimo dėl kojos operacijos. Grįžimas buvo ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės, o gal labiau net besąlyginio savęs priėmimo. Reabilitacijai atradau baseiną – pajutau, kad tai gerokai palengvina skausmą ir didina kojos lenkimo amplitudę. Nemokėdama plaukti vandenyje nelabai turėjau ką veikt – pabraidai, pamosikuoji koja ir viskas. Taip “netyčia“ pradėjau bandyti plaukti. Kojai reikėjo vis daugiau krūvio, tai išmokau plaukt be rankų 😄
Ir lygiai taip pat “netyčia“ šią vasarą pirmą kartą savo gyvenime plaukiau ežere. Ne braidžiojau, ne kiurksojau ant kranto, o plaukiau – tolyn nuo kranto. Be baimės ir apimta begalinio laisvės jausmo. ❤️
Atverkit akis, įtempkit klausą ir atraskite savo stebuklingus “netyčia“, nes tai gali būti nuostabus nuotykis 🙃🥰