Aš žinau, kad daugelis, vos perskaičiusios pirmas eilutes, atsidus – ir vėl apie tą patį… Nu kiek galima kalbėti apie tą patį nuolatos! Bet leiskite šiandien jums rekomenduoti… meilę SAU.
Apie tai daug kalbama ir esu turbūt labiausiai pamišusi meilės sau fanė. Jei būtų kokia “Meilės sau“ rinkiminė kampanija, tai būčiau aršiausia palaikymo komanda, kuri su trumpu sijonėliu ir pompomsais skanduoja garsiausiai – “Meilė sau! Meilė sau!“ 🤣🤩

O jei rimtai, apie tai su moterimis kalbu jau devinti metai. Skleidžiu meilės debesėlį kaip tik galiu. Aišku, kasdienybės verpetas daugelį įtraukia ir visi pažadai labiau savimi rūpintis kažkur pradingsta. Viršų vėl paima – “tu gi gera mergaitė, neišsišok, pirmiausia pasirūpink mažesniais, labiau nuskriaustais, o savimi pasirūpinsi kai liks laiko“. O to “daugiau“ laiko, mielosios, nebus niekada. Tinkamiausias laikas pasirūpinti savimi ir labiau save mylėti yra šiandien ir tas laikas, deja, tirpsta. Ir jei penkiolikos man keturiasdešimtmečiai atrodė sukriošę seniai, tai šiandien iš šios prizmės žvelgdama suvokiu, kad pusę savo gyvenimo jau nugyvenau. Ir patikėkit manim, laisvo laiko meilei sau niekada neatsiranda iš niekur. To laiko, turim sau atsiseikėti pačios – 5 minutės ryte meditacijai, 1 valanda jogai, baseinui ar pusvalandis putų vonioje su gera knyga dienai ritantis į pabaigą. Jums spręsti, kas tai bus, bet tas akimirkas privalote sau susikurti pačios.❤️
Pastebiu, kad daugelis moterų nedrįsta net pagalvoti apie meilę sau, nes nuo mažens įkalta į galvą, kad tai tolygu savimeilei. Tai kažkas egoistiško ir negero. Bet tikiu, kad jūs sąmoningos ir suvokiate, kad tai visiškai skirtingi dalykai. Švelniai puoselėjama ir auginama meilė sau pirmiausia atneša suvokimą, kad OMG – aš irgi žmogus. Ir aš irgi turiu poreikius!!! Ir jei aš labai labai noriu nueiti su drauge į kavinę, vyrą ir vaikus palikusi apverstuose namuose, vadinasi man šiandien tai gyvybiškai reikalinga. Ir jei aš užsiplepėjusi praradau laiko nuovoką ir vietoj žadėtos valandėlės užtrukau kelias valandas, vadinasi man tai buvo kaip šviežio oro gurgšnis, kaip tyras vanduo, kaip maistas sielai. Šioje vietoje turiu dvi išeitis – pažvelgusi į laikrodį strimgalviais lėkti namo, pakeliui kurdama istorijas ir pasiteisinimus, kodėl taip ilgai užtrukau. Nors planavau grįžus dar ir namus sutvarkyti, ir valgyt padaryti, ir rytojui vyrui marškiniui išlyginti. O galiu tiesiog pasidžiaugti, kad su drauge vis dar turime nesibaigiančias temas pokalbiams ir po velniais, kaip tai yra gera. Visa tai yra apie leidimą būti. Štai, kas yra ta meilė sau – leisti sau būti tokiu žmogumi, kuris yra laimingas.🥰

Aš irgi dažnai savęs klausiu – ar esu gera mama, gera žmona? Mano darbas nėra nuo 8 iki 17 val. ir jis nesibaigia po darbo valandų. Galva nuolat pilna minčių, einu, darau, dalyvauju seminaruose, mokymuose, savanoriškose veiklose. Taip, mano šeima mane mato rečiau, bet jei sėdėčiau nepriekaištingai sutvarkytuose namuose planuodama rytojaus pietus, ar būčiau laiminga? Ar su tokia manimi būtų laiminga mano šeima? Kai vedu paskaitas poroms, tai būna pagrindinė tema – ar leidžiame pirmiausia sau, o paskui ir šalia esančiam partneriui, vaikams būti savimi, ar skleisdamiesi patys padedame skleistis ir jiems?
Apie tai labai gražiai rašo Raminta Lapinskaitė, kurios knygą “Meilė sau, arba Kuo atrakinamos moters savivertės durys“ labai jums rekomenduoju. Atrodo paprastos tiesos, iki skausmo viskas žinoma, bet skaitydama kiekviena ras kažką sau.
http://www.patogupirkti.lt/knyga/Meile-sau-arba-Kuo-atrakinamos-moters-savivertes-durys.html?sid=8d3r2ntnsrr6g24gg2c5252lq4

Štai jums citata:
“Ar kada susimąstėte, kad pati sau esate tas žmogus, kuris lydi jus gyvenimo kelionėje? Lydi ištikimai, lydi iki galo. Esate tas žmogus, kuris pasilieka laimėje ir varge, turte ir skurde, ramybėje ir nesantaikoje… Visada! Mylimieji išeina, vaikai užauga, draugai keičiasi, o jūs pasiliekate. Akimirka po akimirkos, metai iš metų, nuo pirmo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio. Ko linkite šiam žmogui, šiai ištikimai būtybei, šiai nepakartojamai moteriai? Negi tikrai linkite, kad iki savo dienų galo ji graužtųsi dėl neišsipildžiusių ir dažnai svetimų svajonių? Negi ji nugyvens sau skirtas minutes taip ir nepajutusi gilaus ir autentiško pasitenkinimo savo gyvenimu? Ar tikrai norite, kad ji kentėtų, kasdien save peiktų, kamuotųsi skausminguose santykiuose, eikvotų save nemielame darbe, be paliovos sirgtų kūno ir dvasios ligomis?“

Taigi klausimas jums – ar mylite save? Vat tokią, kokią dabar matote veidrodyje? Ištaigingame ofise apsitempusią kostiumėliu ar vis dar su pižama ir susivėlusią? Ar mylite save kai viskas einasi kuo puikiausiai ir kai žemė slysta iš po kojų? Ar iš tikrųjų mokate nuoširdžiai savimi džiaugtis? Ar giriate save? Kažkodėl daugelis mūsų peikti ir pliekti save pasiruošusios uoliai, bet vat pagirti. Už ką? Jei šiandien visą dieną matėte tik kakučius ir vemaliukus, manote nėra už ką savęs pagirti? O už tai, kad esate jauki ir mamiška? Už tai, kad į jus besitiesiančios dvi mažos rankutės apsivija aplink kaklą ir tada viskas aplink ištirpsta. Net laikas… Taip galėtum būti amžinybę… O jei buvimas namie jums yra kančia ir norisi kuo greičiau vėl grįžti prie darbų – leiskite sau tai. Ar dėl to būsite bloga mama? O kieno pritarimo jums reikia? Tik jūs geriausiai žinote, kas tinka jums, jūsų šeimai ir tik jūs žinote, kokios mamos reikia jūsų vaikui.❤️

LEISKITE SAU!!! 😘

Apie leidimą būti daug kalbame ir besiruošdamos gimdymui. Oi, kaip svarbu tomis valandomis atsipalaiduoti ir būti savimi – laukine, riaumojančia, urzgiančia, susivėlusia. Su visu tuo kūno skysčių ir emocijų kokteiliu. Tai ne laikas galvoti, kaip aš atrodau, ar atitinku kažkieno susigalvotus standartus. Tai turbūt labiausiai jūsų esmę atspindinti akimirka ir deja, kartais ji būna prisimenama su liūdesiu…
Todėl noriu priminti jums, mamos, kad gimdymo patirtį galima išsilaižyti, užglostyti, išmyluoti. Tiesiog leiskite tam vykti viduje. O jei reikia pagalbos, visada šalia esame mes, kitos moterys – mamos, seserys, kolegės, draugės. Leiskite sau prašyti pagalbos. Leiskite būti apkabintos, išglostytos, pašlovintos.

Apkabinu jus ir priimu tokias, kokios esate.❤️
O jūs?

Su meile, Irena❤️