Žinot, būna tokių dienų, kai nervai kaip styga ir ant kiekvieno kampo norisi bliauti? Galbūt tos nuotaikos paaštrėja per PMS ar pilnatį (juk reikia kažką kaltinti), o galbūt tiesiog susideda nuovargis ir slegiantis neatliktų darbų kalnas 😱 Ir kas įdomiausia, tomis laisvesnėmis dienomis, kai atrodo jau dabar kai imsiu, kaip padarysiu viską… Rankos nusvyra, norisi tiesiog sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką…
O dabar įsivaizduokite, jog su visa šita nuotaikų ir jausmų puokšte esate vaikas, tiksliau, beveik paauglys. Ir jus užknisa mokykla, kurioje dėstomi dalykai, neslėpkim, ne visada įdomūs ir panaudojami gyvenime. Jus kankina pirmosios meilės apraiškos. Jus smaugia rutina, kai pastoviai kažką turi daryti, nors mieliausiai sėdėtumėte įkišę nosį į savo išmanųjį, o ausinuke grotų garsi muzika.
Aš be galo džiaugiuosi, kad mano vaikas toks įvairiapusis, imlus, kūrybingas, bet tuo pačiu kartais nerimauju jog jis per daug jautrus ir šiuolaikiniame pasaulyje pastebintis per daug neteisybės. Dažnai užduodantis klausimą – kodėl? Kodėl aplink tiek daug netiesos ir baisių dalykų? Kodėl vaikai mokykloje elgiasi bjauriai ir negerbia mokytojos? Kodėl klasioko tėtis geria arba kodėl jo tėvai skiriasi? Ir visa tai augina baimes. Tokias visai vaikiškas, bet nevaikiškai dideles. “Mama, o jūs su tėčiu juk nesiskirsite?“
Kiek daug tenka aiškinti… Kartais man atrodo, kad gimdant mums suinstaliuoja ne tik superherojės galias, melo detektorių, bet ir derybininko sugebėjimus. Kalbi kalbi ir galo nesimato. Išsiaiškini vieną dalyką ir žiūrėk, pribrendo naujas klausimas, nauja “pasaulinio lygio problema“. Kai buvo mažytis, pakakdavo tiesiog apkabinti, tvirtai laikyti glėbyje kol jis nurimdavo. O dabar viskas nėra taip paprasta. Žinoma, glėbys vis dar veikia, bet šalia lygiai taip pat sėkmingai gyvuoja nuotaikų kaitos ir durų trankymo užuomazgos. O kur dar TAS žvilgsnis ir akių vartymas 🙄
Ir kai per paskaitas apie gimdymą užduodu poroms klausimą, kodėl jūs norite vaiko, būtent tokius momentus turiu galvoje. Labai paprasta mylėti ką tik iš mūsų gimdos išlindusį rausvą gumulėlį. Mes žavimės jo pirma šypsena, džiaugiamės pirmais žingsniais ir pirmais ištartais žodžiais. Bet yra tikras iššūkis priimti paauglį, kuris tau prieš nosį užtrenkė duris. Turi susiimti ir sprogstamąją jėgą, kunkuliuojančią viduje, nukreipti ne į rėkimą, o į produktyvų bendravimą 🤬 Man tokiais atvejais praverčia prigimtinė kantrybė ir noras kuo greičiau išsiaiškinti, kad ramiau galėtume gyventi toliau. Bet jei ponulis nenusiteikęs kalbėti, palieku jį ramybėje pabūti su savimi. Per tą laiką paruošiu jam aromatingą vonią 🛁 su keliais lašeliais eterinių aliejų mišinio “Saldžių sapnų“ ir mano žuviukas Nemo atsileidžia. Vanduo išvis stebuklingai neutralizuoja blogas emocijas, o Provanso levandų, Itališkosios ramunėlės ir frankinsenso eterinių aliejų sinergija nuramina nervų sistemą. Tai puikus ritualas prieš miegą! Po tokios vonios, žiūrėk, mes vėl kalbamės ir niekas ant nieko nebepyksta 🥰 Po vonios pamasažuoju emocijų įjautrintą pilvą ir nuo augimo maudžiančias kojas, o tuo metu turime puikų laiką aptarti viską ramiai.

Beje, aš esu iš tų keistuolių, kuri labai tiki miego galiomis, todėl vis dar neleidžiu sūnui naktinėti. Kai prieš aštuonis metus susipažinau su Giedre ir pirmą kartą išgirdau žodį “dienotvarkė“, mane užvaldė noras išbandyti. Negaliu sakyti, kad tada vaikas eidavo miegoti vėlai, bet nusprendžiau miego laiką paankstinti. Gerokai 🙃 Mano tuometinis keturmetis lovoje atsidurdavo 19.30 val. ir per pusvalandį sėkmingai užmigdavo. Dabar eina miegoti 20.30 val. Taip taip, žinau, aš maniakė. Bet aš stebiu savo vaiką ir žinau, kas geriausiai tinka jo jautriai nervų sistemai. Juolab, kad keliasi jis 5.30-6 val. nepriklausomai kada vakare užmigo 😌

Dar atradau stebuklingą dalyką, kuris tapo pagalbine priemone šiam svarbiam pereinamajam laikotarpiui – osteopatija. Pirmas vizitas galbūt nebuvo toks ramus, vaikas jaudinosi, blaškėsi, purkštavo. O kai buvome trečią ar ketvirtą kartą, jis tiesiog užmigo. Klausiausi jo tolygaus kvėpavimo ir galvojau, kiek daug maža širdelė talpina savyje jausmų, kiek svarbių išgyvenimų ir kiek daug dar visko bus jo nuostabiame gyvenimo kelyje… ❤️

P.S. Nuotraukoje nuostabioji Miglė Bliuvienė (FB Miglės studija)